purvynas

purvynas
purvýnas sm. (1, 3) 1. R, K vieta, kur daug purvo; ištižusi žemė, dumblynas: Per mus dabar pats purvýnas Rš. Aš klimpau, eidamas par purvýną J. Purvýnas, būlo, arklys neištęsia Kč. Kap lietùs, tai ik klupsti purvýno, neišbrendi Knv. Purvýnas dabar visai neišbredamas Vrb. Petrašiūnai – vienas purvýnas buvo Kn. Purvýnas ne purvýnas, dabar eina apsiavę Dglš. Dabar patys purvynaĩ Šn. Kur tokiuos purvynuõs išklamposi?! Šn. Dabar pavasaris, mes kaime iš purvýno neišlipam Mrj. Lek, ka purvynaĩ skleidas Krš. Ogi dabar purvýnai, kad juos krutina vyžos, nei kisielius ant ugnies pleškėdami teška K.Donel. Lytus telžia, purvynai pabliuro Žem. Pajunkę šitan purvynañ mes Rud. Ai purvynẽlis, nemožna eit Dglš. Jos vainikėlis purvyne, aukso žiedeliai rūdyne JD384. Žvengia brolio žirgelis, purvynėlį brisdamas JV202. Aš tau kiaulių neganysu, po purvynus nebraidysu Kos89. Atsigėriau žalio vyno ir papuoliau ant purvyno Lz. Par tiltą jojau, nu žirgo puoliau, purvynelė[je] gulėjau StnD28. Nėks nežino, nė šeimyna, kad aš guliu į purvýną (d.) Prk. An žirgo sėdau, nuo žirgo puoliau in juodą purvynėlį LTR(Lš). Voliojas kai kiaulė po purvyną NžR. Išgėrė stiklelį už save mažesnį, išvoliojo purvynelį už save didesnį (d.) Aps. Žirgas gėrė purvynuose, aš pats jaunas rūdynuose BsO219. Kada išbraidžiosiu juodą purvynėlį LTR(Krsn). Ne pas močiutę užaugau, ne didžioj valelėj buvau – iki kelužių purvynužyj, ik pažastužių po vandenužį BsO61. ^ Visas čėsas mano gyvenimas kap rūdynas, kap purvynas Lp. Aš po vargelį kai po purvyną LTR(Trak). Kad žinotai, ką purvynañ pulsi, tai sėstai ir pasėdėtai Asv. Kritęs į purvyną, sausas nekelsi Krp. Basam purvynas nebaisus KrvP(Rtn). Iš svetimo vežimo lipk ir į purvyną Pln. 2. šlapia žemė, purvas, dumblas: Skregždžių lizdas iš purvýno Aps. Kaip tik vilkai išsiskirstė iš po medžio, jisai, parbėgęs namon, tuoj laukį arklį ištepė purvynu BsPIII309. Čia yr purvýno Slk. Vištos atsilesė purvýno Dglš. Tu nevertas jo po padu paminto purvýno Kt. Purvýnu iš raisto nusdažė, nei tų kvorbų nebuvo Švnč. 3. kas netikęs, nevėkšla: Tie purvýnai (strazdai) nuleido visas vyšnias Gs. Tas purvynas (netikęs vaikiščias) ma[n] tik sveikatą ėda Gs. Prie geru vyru šitą purvýną lygyt neapsimoka Prn.
◊ kaip purvýno (purvýnas) daug: Pinigų kaip purvyno LzP. Vaikų buvo kai purvýno Lb. Kareivių kad pasileido – kaip purvýnas praejo čia Pp.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно сделать НИР?

Look at other dictionaries:

  • purvynas — purvýnas dkt. Nei̇̀šbrendamas purvýnas …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • kipest — kipèst interj. pastrikt, pakiukt (pažymėti bėgimui šuoliu): Purvynas ne purvynas – teip kipèst, kipèst KlvrŽ …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • šlapumas — šlapùmas sm. (2) 1. R, MŽ, Sut, N, I, K, M, LL89, L, Š, Rtr, NdŽ → šlapias 1: Daba, matai, nieko nedirbsi – ka šlapùmas žemės KlvrŽ. Šlapumė̃lis kelio, nė išvažiuot negali! Rm. Šlapùmo nėr šlapia Pnd. 2. sing. NdŽ, KŽ, Ob, Jdr drėgnumas,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dumblynas — dumblýnas dkt. Purvýnas, dumblýnas – neišbrendami̇̀ …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • apibrinkti — apibrìnkti intr. 1. kiek išbrinkti, išpursti (nuo drėgmės): Jau apibrìnkus bačka, mažiau beteka Kp. Žekės apibrinkusios ant kojos J. 2. K apdžiūti, apstingti: Dar tai dar purvynas ant kelio, ale jei tep pabus, kap šiandien saulė su vėju, tai… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apstus — apstùs, ì adj. (4) 1. gausus: Apstus metas ant obalių, t. y. derlus, našus J. Dėkavojo dievams už apsčius javus S.Dauk. Ištryško apstus šaltenis M.Valanč. Po slenksčiu apstus purvynas brš. Štai pilk ašaras apsčias Pron. | Apsčią žinią tame… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atkliopti — atkliõpti, ia, àtkliopė intr. atbristi (per purvyną): Veizėk, Tiškus par laukus atkliõpia, net purvynas į šalis taškos Krš. kliopti; apsikliopti; atkliopti; pakliopti; prikliopti; sukliopti; užkliopti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atliumpinti — atlium̃pinti intr. sunkiai, linguojant ateiti: Tokis purvynas, kap tik atlium̃pinau Lzd. Atliùmpino vilkas in šulnį ir storai ėmė šaukt Vlk. liumpinti; atliumpinti; išliumpinti; nuliumpinti; paliumpinti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atlyti — 1. tr. atmirkyti, atidrėkinti lietui: Lietus atlìjo žemę, gal arti J. Keliai atlyti, purvynas iki klupsčio, o kur klonelė, ten klanai stovėjo kaip ežerai V.Krėv. Atlytuose arimuose sužaliavo želmenys rš. Gerai arti – pūdymą atlìjo, minkštà Užv …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atmaukti — atmaũkti, ia, àtmaukė 1. tr. atsmaukti: Jis atmaukė kepurę ant pakaušio rš. Ūkinykai sėja visa sauja, atmaukę kepures Kp. Sušilęs, atmaũkęs kaktą, dirba, geria Š. Popšutė jam (Sauliui) rodės visai ne kalnas, tik ilsintis liūtas, šeriuotą savo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”